Dictionary of the Lithuanian Language.
išmiklėti — intr. pasidaryti miklesniam, vikresniam: Kaimo jaunimas išmiklėja Šlč. ║ išlavėti: Jaunų žmonių yra gerai išmiklėjusi atmintis Vr. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pramiklėti — intr. šiek tiek išmiklėti: Tas jau pramiklėjo rš. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumiklėti — intr. sukietėti: Šaknis kuokinta – iš esybės kietos, turinčios driekas, į medį sumiklėjusias, sudėta P. | [Mirkė kraują] šiltame [v]andenė[je], kad krau[ja]s nesumiklėtum S.Dauk. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
